Kreta

Tai dievų ir žmonių sala. Uolėti krantai keičia žalius slėnius, sūrus jūros vanduo - gėlių ir žolynų aromatus. Čia niekada nepabosta spalvų žaismas ir įspūdingi peizažai. Savo žavesiu ši Viduržemio jūros sala visuomet traukė žmones. Kretoje gimė pirmoji ir seniausia Europos civilizacija, kurios praeitis atgyja daugybėje archeologinių liekanų, muziejų ekspozicijose, meno kūriniuose ir svarbiausia – Kretos gyventojų širdyse. Praeitame šimtmetyje į ją plūdo archeologai, tyrinėtojai, mokslininkai. Šiandien į šią salą pailsėti renkasi turistai iš viso pasaulio.

Didžiausia Graikijos sala siūlo tiek, kad vienų atostogų tikrai neužteks visoms patraukliausioms vietoms aplankyti. Sala garsi Lasiti plokščiakalniu, kurio oloje, manoma, gimė dievas Dzeusas, kvapą gniaužiančiais kalnų masyvais, alyvmedžių giraitėmis, įspūdingais Knoso rūmais, muziejuose saugomomis jų vertybėmis, vienuolynais ir bažnyčiomis. Lankytojų širdis jaudina ir egzotiška mažų kaimelių atmosfera, kurią sukuria iš išorės ramūs, bet temperamentingos dvasios vietiniai Kretos gyventojai.

Kretą iš visų pusių supa nesibaigiančios smėlio pakrantės, skalauja krištolinis smaragdo spalvos Viduržemio jūros vanduo. Geografinė salos padėtis sąlygojo įvairių kultūrų įtaką ir ne visada taikius gretimų tautų teritorinius interesus. 1913 m. Kreta pagaliau tapo Graikijos dalimi.